10 patarimų tėvams, kaip elgtis, kai vaikas siunta, ir kodėl taip nutinka?
Vaiko pykčio, isterijos priepuoliai yra jo emocijų ir jausmų išraiška. Nors kartais atrodo nesuprantama ir neaišku, kas paskatina tokį elgesį, priežastis gali būti paprasta – kol yra mažas, vaikas tiesiog nemoka valdyti savo emocijų. Jam augant atsiranda savęs suvokimas, kurį vaikas bando įtvirtinti per įvairius pasirinkimus, neretai priešingus, nei siūlo tėvai. Dėl savo pasirinkimų vaikas gali labai stipriai kovoti, o kartais vaiko niršulys gali būti emocinė reakcija į nuovargį ar alkį.
Labai svarbu suprasti, kad vaiko savireguliacija su amžiumi įprastai didėja ir tokių situacijų mažėja.
Kartu su šeimos psichologe Agnieška Kašinska išrinkome 10 esminių patarimų, kuriuos verta prisiminti ir taikyti, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai.
1. Bene sunkiausiai įgyvendinamas patarimas, tačiau labiausiai pasiteisinantis, – išlikti ramiems, nes atsakydami su pykčiu, galime visą situaciją paversti dar sunkesne. Kol vaikas rėkia, šaukia, krenta ant žemės, svarbi tėvų ramybė, nes dažniausiai tokio elgesio priežastis – vaikas negavo to, ko norėjo.
2. Kitas labai efektyvus būdas – bandyti nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką. Žinoma, tokiu atveju netinka „papirkinėjimas“ saldumynais ar filmukais, nes tada vaikas išmoks manipuliuoti ir taip išsiprašyti, ko nori.
3. Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei. Tačiau nepalikite jo vieno kambaryje ar patalpoje – tiesiog nueikite atokiau, kol vaikas bent kiek nurims.
4. Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą.
5. Su vaiku rekomenduojama kalbėtis atsiklaupus ar atsisėdus, t.y. – jo akių lygyje. Ypač tuomet, kai norite kažką paaiškinti. Taip jis nesijaus puolamas, nejaus poreikio gintis ir tuomet galės atsipalaiduoti, jus išgirsti.
6. Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi. Jis gali daug daugiau, negu jums atrodo.
7. Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, kuriuos tenka išgyventi, nesvarbu, ar tai būtų bloga savijauta, finansiniai sunkumai, ligos, nesutarimai. Tai padės jam lengviau suprasti ir priimti ne vien teigiamas emocijas bei lengviau kontroliuoti savo pyktį.
8. Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai, todėl nesitikėkite iš jų brandžios reakcijos.
9. Vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški, jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus. Tai nereiškia, kad jų nereikia mokyti empatijos, bet tai paaiškina, ko tikėtis pykčio priepuolio metu – prisiminkite tai.
10. Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais. Idealo siekimas nėra sveikas.
Vaiko pykčio, isterijos priepuoliai yra jo emocijų ir jausmų išraiška. Nors kartais atrodo nesuprantama ir neaišku, kas paskatina tokį elgesį, priežastis gali būti paprasta – kol yra mažas, vaikas tiesiog nemoka valdyti savo emocijų. Jam augant atsiranda savęs suvokimas, kurį vaikas bando įtvirtinti per įvairius pasirinkimus, neretai priešingus, nei siūlo tėvai. Dėl savo pasirinkimų vaikas gali labai stipriai kovoti, o kartais vaiko niršulys gali būti emocinė reakcija į nuovargį ar alkį.
Labai svarbu suprasti, kad vaiko savireguliacija su amžiumi įprastai didėja ir tokių situacijų mažėja.
Kartu su šeimos psichologe Agnieška Kašinska išrinkome 10 esminių patarimų, kuriuos verta prisiminti ir taikyti, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai.
1. Bene sunkiausiai įgyvendinamas patarimas, tačiau labiausiai pasiteisinantis, – išlikti ramiems, nes atsakydami su pykčiu, galime visą situaciją paversti dar sunkesne. Kol vaikas rėkia, šaukia, krenta ant žemės, svarbi tėvų ramybė, nes dažniausiai tokio elgesio priežastis – vaikas negavo to, ko norėjo.
2. Kitas labai efektyvus būdas – bandyti nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką. Žinoma, tokiu atveju netinka „papirkinėjimas“ saldumynais ar filmukais, nes tada vaikas išmoks manipuliuoti ir taip išsiprašyti, ko nori.
3. Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei. Tačiau nepalikite jo vieno kambaryje ar patalpoje – tiesiog nueikite atokiau, kol vaikas bent kiek nurims.
4. Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą.
5. Su vaiku rekomenduojama kalbėtis atsiklaupus ar atsisėdus, t.y. – jo akių lygyje. Ypač tuomet, kai norite kažką paaiškinti. Taip jis nesijaus puolamas, nejaus poreikio gintis ir tuomet galės atsipalaiduoti, jus išgirsti.
6. Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi. Jis gali daug daugiau, negu jums atrodo.
7. Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, kuriuos tenka išgyventi, nesvarbu, ar tai būtų bloga savijauta, finansiniai sunkumai, ligos, nesutarimai. Tai padės jam lengviau suprasti ir priimti ne vien teigiamas emocijas bei lengviau kontroliuoti savo pyktį.
8. Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai, todėl nesitikėkite iš jų brandžios reakcijos.
9. Vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški, jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus. Tai nereiškia, kad jų nereikia mokyti empatijos, bet tai paaiškina, ko tikėtis pykčio priepuolio metu – prisiminkite tai.
10. Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais. Idealo siekimas nėra sveikas.
Vaiko pykčio, isterijos priepuoliai yra jo emocijų ir jausmų išraiška. Nors kartais atrodo nesuprantama ir neaišku, kas paskatina tokį elgesį, priežastis gali būti paprasta – kol yra mažas, vaikas tiesiog nemoka valdyti savo emocijų. Jam augant atsiranda savęs suvokimas, kurį vaikas bando įtvirtinti per įvairius pasirinkimus, neretai priešingus, nei siūlo tėvai. Dėl savo pasirinkimų vaikas gali labai stipriai kovoti, o kartais vaiko niršulys gali būti emocinė reakcija į nuovargį ar alkį.
Labai svarbu suprasti, kad vaiko savireguliacija su amžiumi įprastai didėja ir tokių situacijų mažėja.
Kartu su šeimos psichologe Agnieška Kašinska išrinkome 10 esminių patarimų, kuriuos verta prisiminti ir taikyti, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai.
1. Bene sunkiausiai įgyvendinamas patarimas, tačiau labiausiai pasiteisinantis, – išlikti ramiems, nes atsakydami su pykčiu, galime visą situaciją paversti dar sunkesne. Kol vaikas rėkia, šaukia, krenta ant žemės, svarbi tėvų ramybė, nes dažniausiai tokio elgesio priežastis – vaikas negavo to, ko norėjo.
2. Kitas labai efektyvus būdas – bandyti nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką. Žinoma, tokiu atveju netinka „papirkinėjimas“ saldumynais ar filmukais, nes tada vaikas išmoks manipuliuoti ir taip išsiprašyti, ko nori.
3. Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei. Tačiau nepalikite jo vieno kambaryje ar patalpoje – tiesiog nueikite atokiau, kol vaikas bent kiek nurims.
4. Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą.
5. Su vaiku rekomenduojama kalbėtis atsiklaupus ar atsisėdus, t.y. – jo akių lygyje. Ypač tuomet, kai norite kažką paaiškinti. Taip jis nesijaus puolamas, nejaus poreikio gintis ir tuomet galės atsipalaiduoti, jus išgirsti.
6. Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi. Jis gali daug daugiau, negu jums atrodo.
7. Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, kuriuos tenka išgyventi, nesvarbu, ar tai būtų bloga savijauta, finansiniai sunkumai, ligos, nesutarimai. Tai padės jam lengviau suprasti ir priimti ne vien teigiamas emocijas bei lengviau kontroliuoti savo pyktį.
8. Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai, todėl nesitikėkite iš jų brandžios reakcijos.
9. Vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški, jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus. Tai nereiškia, kad jų nereikia mokyti empatijos, bet tai paaiškina, ko tikėtis pykčio priepuolio metu – prisiminkite tai.
10. Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais. Idealo siekimas nėra sveikas.
