Kaip nuraminti vaiką, jei jį ištiko pykčio priepuolis?

Neretai pasitaiko, jog vaikai nemoka išreikšti savo jausmų ir jų nusivylimas, kai kažko negauna ar kažkas nepasiseka, išsilieja pykčio protrūkiais. Pykčio protrūkiu ar pykčio priepuoliu dažnai vadiname verkimą, zyzimą, rėkimą, spardymąsi ar žaislų mėtymą.

Svarbu žinoti, jog visa tai yra normali vaiko raidos stadija, o ne kažkas, dėl ko reikėtų gėdytis ar sunerimti, tačiau su tokiu vaiko elgesiu tvarkytis, žinoma yra sunku. Gera žinia ta, jog yra įvairiausių būdų, padedančių nuraminti ar bent prislopinti vaiko įniršį.

Savo darbe su vaikais naudoju šiuos būdus, kurie padeda jiems nusiraminti pykčio priepuolio metu:

  • Reaguoju ramiai, leidžiu vaikui suprasti, kad tam tikru momentu yra normalu jausti susierzinimą ar pyktį – kiekvienas jausmas yra visiškai priimtinas reiškinys, o svarbiausia yra suaugusiojo reakcija;
  • Dažnai padeda vietos ar veiklos pakeitimas;
  • Jeigu vaikas jūsų neatstuma, priglauskite jį – paglostykite nugarą, apkabinkite ar padainuokite;
  • Jeigu nenoriu kažko duoti, pavyzdžiui, telefono, aš jį paslepiu ir nerodau – taip išvengiu triukšmo pagalvodama iš anksto.

Pati išbandžiau ir kelis būdus, siūlomus „Montessori“ metodikos mokytojos Simone Davies knygoje „Montessori mažylis“:

  • Stovėkite šalia ir siūlykite pagalbą: „aš esu čia, jeigu tau reikia pagalbos nusiraminti, mes galime apsikabinti, kai tu būsi pasiruošęs“;
  • Jeigu vaikas mėto žaislus į savo brolį, sesę ar kitus vaikus, paimkite jį ir nuneškite į ramią vietą, kad apsaugotumėte kitus ir leistumėte jam nusiraminti.

Kai vaikas nusiramina, labai svarbu padėti jam suprasti, dėl ko jis supyko ar dėl ko nusivylė – tuomet galime padėti jam pasitaisyti, taip išmokysime prisiimti atsakomybę už savo padarytus veiksmus. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pykčio metu išmėtė žaislus, galime eiti kartu juos surinkti, jei nuskriaudė kitą vaiką, tuomet eiti kartu atsiprašyti.

Simone’s Davies teigimu, padėti vaikams prisiimti atsakomybę už savo padarytus neteisingus veiksmus yra pati sunkiausia dalis, tačiau tai yra esminė sąlyga, siekiant, kad mūsų vaikai taptų garbingais žmonėmis.

Neretai pasitaiko, jog vaikai nemoka išreikšti savo jausmų ir jų nusivylimas, kai kažko negauna ar kažkas nepasiseka, išsilieja pykčio protrūkiais. Pykčio protrūkiu ar pykčio priepuoliu dažnai vadiname verkimą, zyzimą, rėkimą, spardymąsi ar žaislų mėtymą.

Svarbu žinoti, jog visa tai yra normali vaiko raidos stadija, o ne kažkas, dėl ko reikėtų gėdytis ar sunerimti, tačiau su tokiu vaiko elgesiu tvarkytis, žinoma yra sunku. Gera žinia ta, jog yra įvairiausių būdų, padedančių nuraminti ar bent prislopinti vaiko įniršį.

Savo darbe su vaikais naudoju šiuos būdus, kurie padeda jiems nusiraminti pykčio priepuolio metu:

  • Reaguoju ramiai, leidžiu vaikui suprasti, kad tam tikru momentu yra normalu jausti susierzinimą ar pyktį – kiekvienas jausmas yra visiškai priimtinas reiškinys, o svarbiausia yra suaugusiojo reakcija;
  • Dažnai padeda vietos ar veiklos pakeitimas;
  • Jeigu vaikas jūsų neatstuma, priglauskite jį – paglostykite nugarą, apkabinkite ar padainuokite;
  • Jeigu nenoriu kažko duoti, pavyzdžiui, telefono, aš jį paslepiu ir nerodau – taip išvengiu triukšmo pagalvodama iš anksto.

Pati išbandžiau ir kelis būdus, siūlomus „Montessori“ metodikos mokytojos Simone Davies knygoje „Montessori mažylis“:

  • Stovėkite šalia ir siūlykite pagalbą: „aš esu čia, jeigu tau reikia pagalbos nusiraminti, mes galime apsikabinti, kai tu būsi pasiruošęs“;
  • Jeigu vaikas mėto žaislus į savo brolį, sesę ar kitus vaikus, paimkite jį ir nuneškite į ramią vietą, kad apsaugotumėte kitus ir leistumėte jam nusiraminti.

Kai vaikas nusiramina, labai svarbu padėti jam suprasti, dėl ko jis supyko ar dėl ko nusivylė – tuomet galime padėti jam pasitaisyti, taip išmokysime prisiimti atsakomybę už savo padarytus veiksmus. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pykčio metu išmėtė žaislus, galime eiti kartu juos surinkti, jei nuskriaudė kitą vaiką, tuomet eiti kartu atsiprašyti.

Simone’s Davies teigimu, padėti vaikams prisiimti atsakomybę už savo padarytus neteisingus veiksmus yra pati sunkiausia dalis, tačiau tai yra esminė sąlyga, siekiant, kad mūsų vaikai taptų garbingais žmonėmis.

Neretai pasitaiko, jog vaikai nemoka išreikšti savo jausmų ir jų nusivylimas, kai kažko negauna ar kažkas nepasiseka, išsilieja pykčio protrūkiais. Pykčio protrūkiu ar pykčio priepuoliu dažnai vadiname verkimą, zyzimą, rėkimą, spardymąsi ar žaislų mėtymą.

Svarbu žinoti, jog visa tai yra normali vaiko raidos stadija, o ne kažkas, dėl ko reikėtų gėdytis ar sunerimti, tačiau su tokiu vaiko elgesiu tvarkytis, žinoma yra sunku. Gera žinia ta, jog yra įvairiausių būdų, padedančių nuraminti ar bent prislopinti vaiko įniršį.

Savo darbe su vaikais naudoju šiuos būdus, kurie padeda jiems nusiraminti pykčio priepuolio metu:

  • Reaguoju ramiai, leidžiu vaikui suprasti, kad tam tikru momentu yra normalu jausti susierzinimą ar pyktį – kiekvienas jausmas yra visiškai priimtinas reiškinys, o svarbiausia yra suaugusiojo reakcija;
  • Dažnai padeda vietos ar veiklos pakeitimas;
  • Jeigu vaikas jūsų neatstuma, priglauskite jį – paglostykite nugarą, apkabinkite ar padainuokite;
  • Jeigu nenoriu kažko duoti, pavyzdžiui, telefono, aš jį paslepiu ir nerodau – taip išvengiu triukšmo pagalvodama iš anksto.

Pati išbandžiau ir kelis būdus, siūlomus „Montessori“ metodikos mokytojos Simone Davies knygoje „Montessori mažylis“:

  • Stovėkite šalia ir siūlykite pagalbą: „aš esu čia, jeigu tau reikia pagalbos nusiraminti, mes galime apsikabinti, kai tu būsi pasiruošęs“;
  • Jeigu vaikas mėto žaislus į savo brolį, sesę ar kitus vaikus, paimkite jį ir nuneškite į ramią vietą, kad apsaugotumėte kitus ir leistumėte jam nusiraminti.

Kai vaikas nusiramina, labai svarbu padėti jam suprasti, dėl ko jis supyko ar dėl ko nusivylė – tuomet galime padėti jam pasitaisyti, taip išmokysime prisiimti atsakomybę už savo padarytus veiksmus. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pykčio metu išmėtė žaislus, galime eiti kartu juos surinkti, jei nuskriaudė kitą vaiką, tuomet eiti kartu atsiprašyti.

Simone’s Davies teigimu, padėti vaikams prisiimti atsakomybę už savo padarytus neteisingus veiksmus yra pati sunkiausia dalis, tačiau tai yra esminė sąlyga, siekiant, kad mūsų vaikai taptų garbingais žmonėmis.

Įrašą paruošė:
Diana Gabriūnaitė
Paskelbta:
2022-08-29
Peržiūros:
687
Skaitymo trukmė:
2 min.

Pasidalinkite šiuo įrašu!