Kaip ugdyti vaiko kūrybiškumą?
Kūrybiškumas yra gebėjimas savarankiškai mąstyti, reikšti naujas idėjas, rasti įvairiausius būdus spręsti problemas, taigi – ir būtina sveiko žmogaus savybė. Tiesa ta, kad visi vaikai yra daugiau ar mažiau kūrybiški, tačiau kai kuriems jų reikia paskatinimo, kurį suteikti gali tėvai, tačiau svarbu suprasti, kad šį, kaip ir kitus gebėjimus, galima ne tik skatinti, bet ir slopinti.
Tėvai, norėdami padėti savo vaikui, turi žinoti kelis dalykus. Kol vaikas dar tik ugdo savo gebėjimus, svarbu visuomet jį palaikyti, pagirti bei padėti. Niekuomet nereikia vaiko smerkti ar ant jo pykti, o jeigu jam kažkas neišeina ar nesiseka, svarbu leisti suklysti – tik taip vaikas norės mokytis ir toliau. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina ir aplinka – vaiko lavinimuisi reikia suteikti tinkamas sąlygas ir saugią aplinką, kurioje būtų erdvu, gausu įvairiausių formų daiktų, kad vaikas nuolat galėtų tyrinėti, išbandyti aplinkoje esančių objektų panaudojimo galimybes.
Kad kūrybiškumas yra viena iš svarbiausių savybių, kurią būtina ugdyti nuo mažens, sutinka ir pedagogė, dviejų vaikų mama Raminta Krupėnienė, sutikusi pasidalinti su manimi savo patarimais.
Kuo vaikui svarbus kūrybiškumas?
- Kūrybiškumo dėka vaikas gali labiau atsiskleisti, išlaisvinti savo emocijas ir išreikšti jausmus. Manau, kad kuo labiau yra lavinamas šis gebėjimas, tuo lengviau jam bus gyventi ateityje – rasti kūrybiškus sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose, neužsidaryti savyje, o priešingai – rasti būdą, kaip save išreikšti veikloje.
Kaip tėvai gali lavinti vaiko kūrybiškumą namuose?
- Tėvai vaikų kūrybiškumą gali lavinti įvairiais būdais. Visų pirma, jie galėtų įtraukti vaikus į kasdienę veiklą – kartu plauti indus, tvarkytis, lankstyti drabužius, gaminti valgyti, vėliau – valgyti tiek naudojantis įrankiais, tiek ir rankomis. Patikėkite, kiek visokių dalykų vaikas gali sugalvoti išdėlioti, nupiešti, panaudodamas maisto produktus, – ir bokštelius pastatyti iš bulvių, ir šaltibarščius panaudoti kaip dažus… Mano manymu, vaikui reikia duoti kiek įmanoma daugiau laisvės, tačiau tuo pačiu ir nubrėžti aiškias ribas – žaisti su vandeniu tik vonioje ar kriauklėje (jeigu namuose), barstyti kruopas tik indelyje ir panašiai. Taip pat pastebėjau, kad dauguma vaikų natūraliai yra kūrybiški – jie patys sugalvoja įvairių žaidimų, kūrybiškų veiklų, na, o suaugusiųjų misija yra prižiūrėti, kad vaikas žaistų saugiai, patarti ir nukreipti tinkama linkme.
Kas skatina, o kas slopina vaiko norą mokytis?
- Vaiko norą mokytis skatina teigiamos emocijos, kuo smagiau ar linksmiau perteikta veikla, užduotis. Jį slopina neigiama patirtis bei neigiamos emocijos, griežtumas, nuolatinė kritika ir suvaržymai.
Dažnai girdžiu, kad kūrybiškiausias vaiko laikotarpis yra iki darželio, o vėliau, jei jis nėra ugdomas, pamažu ima slopti. Ar tai tiesa?
- Nemanau, kad laikas skaičiuojamas tik iki darželio, galbūt greičiau iki mokyklos? Kol vaikai pažindinasi su pasauliu, tol jų kūrybiškumas atsiskleidžia labiau, nes jie dar nežino, kad lėlės nėra tikros ar kad akmenukai nėra valgomi. Vaikų vaizduotė labai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes jie dar negeba gerai suvokti realybę. Dauguma šiuolaikinių tėvų nori visais būdais užimti vaiką, nepalikdami erdvės jo vaizduotei, tačiau manau, kad kartais yra geriau atsitraukti ir leisti vaikui spręsti, sugalvoti veiklą pačiam. Pamenu, vaikystėje ir pati žaisdavau su draugėmis, kad kilimas – tai lava, gamindavome sriubą iš vandens, akmenukų, įvairių žolių, o kotletus iš smėlio, ir ta vaizduotė būdavo tokia stipri, kad viskas atrodydavo kaip realybė. Vaikystėje ir žaidimai būdavo tarsi filmas – su scenarijumi, užduotimis, o užaugus kūrybiškumas arba slopsta, arba atsiskleidžia kitais būdais, tokiais kaip eilėraščių, dainų kūrimas, įvairiais kūrybiniais darbais. Nepamirškime, kad vaikystėje ir laiko kūrybiškumui turime daugiau, nes nereikia viskuo rūpintis, o galvoje sukasi viena mintis – kaip smagiau praleisti dieną ir pažaisti su draugais.
Taigi, lavinti vieną svarbiausių žmogaus kompetencijų – kūrybiškumą – reikia nuo pačių pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Tai daryti turime juo pasitikėdami, leisdami kiekvieną dieną atverti savo vaizduotę ir pačiam tyrinėti aplinką, kurios sąlyga – saugumas.
Kūrybiškumas yra gebėjimas savarankiškai mąstyti, reikšti naujas idėjas, rasti įvairiausius būdus spręsti problemas, taigi – ir būtina sveiko žmogaus savybė. Tiesa ta, kad visi vaikai yra daugiau ar mažiau kūrybiški, tačiau kai kuriems jų reikia paskatinimo, kurį suteikti gali tėvai, tačiau svarbu suprasti, kad šį, kaip ir kitus gebėjimus, galima ne tik skatinti, bet ir slopinti.
Tėvai, norėdami padėti savo vaikui, turi žinoti kelis dalykus. Kol vaikas dar tik ugdo savo gebėjimus, svarbu visuomet jį palaikyti, pagirti bei padėti. Niekuomet nereikia vaiko smerkti ar ant jo pykti, o jeigu jam kažkas neišeina ar nesiseka, svarbu leisti suklysti – tik taip vaikas norės mokytis ir toliau. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina ir aplinka – vaiko lavinimuisi reikia suteikti tinkamas sąlygas ir saugią aplinką, kurioje būtų erdvu, gausu įvairiausių formų daiktų, kad vaikas nuolat galėtų tyrinėti, išbandyti aplinkoje esančių objektų panaudojimo galimybes.
Kad kūrybiškumas yra viena iš svarbiausių savybių, kurią būtina ugdyti nuo mažens, sutinka ir pedagogė, dviejų vaikų mama Raminta Krupėnienė, sutikusi pasidalinti su manimi savo patarimais.
Kuo vaikui svarbus kūrybiškumas?
- Kūrybiškumo dėka vaikas gali labiau atsiskleisti, išlaisvinti savo emocijas ir išreikšti jausmus. Manau, kad kuo labiau yra lavinamas šis gebėjimas, tuo lengviau jam bus gyventi ateityje – rasti kūrybiškus sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose, neužsidaryti savyje, o priešingai – rasti būdą, kaip save išreikšti veikloje.
Kaip tėvai gali lavinti vaiko kūrybiškumą namuose?
- Tėvai vaikų kūrybiškumą gali lavinti įvairiais būdais. Visų pirma, jie galėtų įtraukti vaikus į kasdienę veiklą – kartu plauti indus, tvarkytis, lankstyti drabužius, gaminti valgyti, vėliau – valgyti tiek naudojantis įrankiais, tiek ir rankomis. Patikėkite, kiek visokių dalykų vaikas gali sugalvoti išdėlioti, nupiešti, panaudodamas maisto produktus, – ir bokštelius pastatyti iš bulvių, ir šaltibarščius panaudoti kaip dažus… Mano manymu, vaikui reikia duoti kiek įmanoma daugiau laisvės, tačiau tuo pačiu ir nubrėžti aiškias ribas – žaisti su vandeniu tik vonioje ar kriauklėje (jeigu namuose), barstyti kruopas tik indelyje ir panašiai. Taip pat pastebėjau, kad dauguma vaikų natūraliai yra kūrybiški – jie patys sugalvoja įvairių žaidimų, kūrybiškų veiklų, na, o suaugusiųjų misija yra prižiūrėti, kad vaikas žaistų saugiai, patarti ir nukreipti tinkama linkme.
Kas skatina, o kas slopina vaiko norą mokytis?
- Vaiko norą mokytis skatina teigiamos emocijos, kuo smagiau ar linksmiau perteikta veikla, užduotis. Jį slopina neigiama patirtis bei neigiamos emocijos, griežtumas, nuolatinė kritika ir suvaržymai.
Dažnai girdžiu, kad kūrybiškiausias vaiko laikotarpis yra iki darželio, o vėliau, jei jis nėra ugdomas, pamažu ima slopti. Ar tai tiesa?
- Nemanau, kad laikas skaičiuojamas tik iki darželio, galbūt greičiau iki mokyklos? Kol vaikai pažindinasi su pasauliu, tol jų kūrybiškumas atsiskleidžia labiau, nes jie dar nežino, kad lėlės nėra tikros ar kad akmenukai nėra valgomi. Vaikų vaizduotė labai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes jie dar negeba gerai suvokti realybę. Dauguma šiuolaikinių tėvų nori visais būdais užimti vaiką, nepalikdami erdvės jo vaizduotei, tačiau manau, kad kartais yra geriau atsitraukti ir leisti vaikui spręsti, sugalvoti veiklą pačiam. Pamenu, vaikystėje ir pati žaisdavau su draugėmis, kad kilimas – tai lava, gamindavome sriubą iš vandens, akmenukų, įvairių žolių, o kotletus iš smėlio, ir ta vaizduotė būdavo tokia stipri, kad viskas atrodydavo kaip realybė. Vaikystėje ir žaidimai būdavo tarsi filmas – su scenarijumi, užduotimis, o užaugus kūrybiškumas arba slopsta, arba atsiskleidžia kitais būdais, tokiais kaip eilėraščių, dainų kūrimas, įvairiais kūrybiniais darbais. Nepamirškime, kad vaikystėje ir laiko kūrybiškumui turime daugiau, nes nereikia viskuo rūpintis, o galvoje sukasi viena mintis – kaip smagiau praleisti dieną ir pažaisti su draugais.
Taigi, lavinti vieną svarbiausių žmogaus kompetencijų – kūrybiškumą – reikia nuo pačių pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Tai daryti turime juo pasitikėdami, leisdami kiekvieną dieną atverti savo vaizduotę ir pačiam tyrinėti aplinką, kurios sąlyga – saugumas.
Kūrybiškumas yra gebėjimas savarankiškai mąstyti, reikšti naujas idėjas, rasti įvairiausius būdus spręsti problemas, taigi – ir būtina sveiko žmogaus savybė. Tiesa ta, kad visi vaikai yra daugiau ar mažiau kūrybiški, tačiau kai kuriems jų reikia paskatinimo, kurį suteikti gali tėvai, tačiau svarbu suprasti, kad šį, kaip ir kitus gebėjimus, galima ne tik skatinti, bet ir slopinti.
Tėvai, norėdami padėti savo vaikui, turi žinoti kelis dalykus. Kol vaikas dar tik ugdo savo gebėjimus, svarbu visuomet jį palaikyti, pagirti bei padėti. Niekuomet nereikia vaiko smerkti ar ant jo pykti, o jeigu jam kažkas neišeina ar nesiseka, svarbu leisti suklysti – tik taip vaikas norės mokytis ir toliau. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina ir aplinka – vaiko lavinimuisi reikia suteikti tinkamas sąlygas ir saugią aplinką, kurioje būtų erdvu, gausu įvairiausių formų daiktų, kad vaikas nuolat galėtų tyrinėti, išbandyti aplinkoje esančių objektų panaudojimo galimybes.
Kad kūrybiškumas yra viena iš svarbiausių savybių, kurią būtina ugdyti nuo mažens, sutinka ir pedagogė, dviejų vaikų mama Raminta Krupėnienė, sutikusi pasidalinti su manimi savo patarimais.
Kuo vaikui svarbus kūrybiškumas?
- Kūrybiškumo dėka vaikas gali labiau atsiskleisti, išlaisvinti savo emocijas ir išreikšti jausmus. Manau, kad kuo labiau yra lavinamas šis gebėjimas, tuo lengviau jam bus gyventi ateityje – rasti kūrybiškus sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose, neužsidaryti savyje, o priešingai – rasti būdą, kaip save išreikšti veikloje.
Kaip tėvai gali lavinti vaiko kūrybiškumą namuose?
- Tėvai vaikų kūrybiškumą gali lavinti įvairiais būdais. Visų pirma, jie galėtų įtraukti vaikus į kasdienę veiklą – kartu plauti indus, tvarkytis, lankstyti drabužius, gaminti valgyti, vėliau – valgyti tiek naudojantis įrankiais, tiek ir rankomis. Patikėkite, kiek visokių dalykų vaikas gali sugalvoti išdėlioti, nupiešti, panaudodamas maisto produktus, – ir bokštelius pastatyti iš bulvių, ir šaltibarščius panaudoti kaip dažus… Mano manymu, vaikui reikia duoti kiek įmanoma daugiau laisvės, tačiau tuo pačiu ir nubrėžti aiškias ribas – žaisti su vandeniu tik vonioje ar kriauklėje (jeigu namuose), barstyti kruopas tik indelyje ir panašiai. Taip pat pastebėjau, kad dauguma vaikų natūraliai yra kūrybiški – jie patys sugalvoja įvairių žaidimų, kūrybiškų veiklų, na, o suaugusiųjų misija yra prižiūrėti, kad vaikas žaistų saugiai, patarti ir nukreipti tinkama linkme.
Kas skatina, o kas slopina vaiko norą mokytis?
- Vaiko norą mokytis skatina teigiamos emocijos, kuo smagiau ar linksmiau perteikta veikla, užduotis. Jį slopina neigiama patirtis bei neigiamos emocijos, griežtumas, nuolatinė kritika ir suvaržymai.
Dažnai girdžiu, kad kūrybiškiausias vaiko laikotarpis yra iki darželio, o vėliau, jei jis nėra ugdomas, pamažu ima slopti. Ar tai tiesa?
- Nemanau, kad laikas skaičiuojamas tik iki darželio, galbūt greičiau iki mokyklos? Kol vaikai pažindinasi su pasauliu, tol jų kūrybiškumas atsiskleidžia labiau, nes jie dar nežino, kad lėlės nėra tikros ar kad akmenukai nėra valgomi. Vaikų vaizduotė labai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes jie dar negeba gerai suvokti realybę. Dauguma šiuolaikinių tėvų nori visais būdais užimti vaiką, nepalikdami erdvės jo vaizduotei, tačiau manau, kad kartais yra geriau atsitraukti ir leisti vaikui spręsti, sugalvoti veiklą pačiam. Pamenu, vaikystėje ir pati žaisdavau su draugėmis, kad kilimas – tai lava, gamindavome sriubą iš vandens, akmenukų, įvairių žolių, o kotletus iš smėlio, ir ta vaizduotė būdavo tokia stipri, kad viskas atrodydavo kaip realybė. Vaikystėje ir žaidimai būdavo tarsi filmas – su scenarijumi, užduotimis, o užaugus kūrybiškumas arba slopsta, arba atsiskleidžia kitais būdais, tokiais kaip eilėraščių, dainų kūrimas, įvairiais kūrybiniais darbais. Nepamirškime, kad vaikystėje ir laiko kūrybiškumui turime daugiau, nes nereikia viskuo rūpintis, o galvoje sukasi viena mintis – kaip smagiau praleisti dieną ir pažaisti su draugais.
Taigi, lavinti vieną svarbiausių žmogaus kompetencijų – kūrybiškumą – reikia nuo pačių pirmųjų vaiko gyvenimo dienų. Tai daryti turime juo pasitikėdami, leisdami kiekvieną dieną atverti savo vaizduotę ir pačiam tyrinėti aplinką, kurios sąlyga – saugumas.
