Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą?

Neretai girdžiu sakant, jog savarankiškumo vaikai išmoks darželyje ar mokykloje, tačiau manau, jog taip galvoti nevertėtų – jo pagrindus labai svarbu padėti dar priešmokykliniame amžiuje.

Vaikui, turinčiam įgūdžių savimi pasirūpinti, lengviau prisitaikyti tiek darželyje ar mokykloje, tiek vaikų būrelyje. Svarbu ir tai, jog ugdant savarankiškumą stiprėja ir vaiko pasitikėjimas savimi. Mokyti savo atžalą elgtis savarankiškai galima nuo labai jauno amžiaus – vos pusantrų ar dvejų metukų, pradedant mažais dalykais, pavyzdžiui, sudėti išmėtytas kaladėles, uždaryti duris ar išjungti šviesą, tačiau psichologai teigia, kad visgi tinkamiausias amžius pradėti mokytis savarankiškumo pagrindų yra treji. Tokiame amžiuje vaikas jau suvokia save kaip asmenybę, geba suprasti namų taisykles, todėl verta leisti jam pačiam nusiprausti veidą ir rankas, pavalgyti, užsidėti batus ir panašiai.

Mokant vaiką svarbiausia išlikti kantriems, nespausti, o suprasti, kad viskam reikia laiko ir praktikos. Labai svarbu motyvuoti vaiką ir pagirti už pastangas – taip jis toliau norės mokytis ir išmokti viską daryti pats.

Savo praktikoje neretai susiduriu su tokiomis tėvų daromomis klaidomis, kaip vaikų lyginimas, kuris moka daugiau arba mažiau ar kantrybės neturėjimas, kai vaikui kažkas nepavyksta, todėl noriu priminti tėvams svarbiausius dalykus, mokant vaiką savarankiškumo:

• Nebijoti leisti vaikui bandyti (nors ir žinant, kad vaikui iš pirmo karto gali nepavykti);
• Motyvuoti vaiką giriant už pastangas, o ne akcentuojant jo padarytas klaidas;
• Leisti bandyti ir mokytis tik tokius dalykus, kurie tinka jam pagal amžių;
• Sutelkti visą savo kantrybę ir duoti vaikui laiko mokytis.

Besimokydami savarankiškumo vaikai kartu atranda ir ramybę, nes vis bandydami supranta, jog ne viskas pavyksta iš pirmo karto ir visada galima bandyti dar ir dar, eksperimentuoti ir ieškoti kitokių būdų, norint atlikti norimą užduotį. Iškilus sunkumams šie gebėjimai padeda jiems nepulti į paniką, pykčio ir liūdesio priepuolį.