Kas nutinka vaikui, kuris vaikystėje negauna pakankamai tėvų meilės ir dėmesio?
Kai kurie tėvai mano, kad vaiko negalima lepinti, dažnai nešioti ant rankų, dažnai apkabinti ar skirti per daug dėmesio. Jų supratimu, norint paruošti žmogų sunkiausioms gyvenimo sąlygoms ir grūdinti stiprų charakterį, mažylį reikia auginti griežtomis sąlygomis.
Deja, toks mąstymas prasilenkia su tiesa. Kas gali būti stiprus ir pasitikintis kitais žmonėmis, kai gavo griežtą pavyzdį ir nepakankamai meilės?
Stiprus ir pasitikintis pasauliu bei kitais žmonėmis gali būti tik tas, kuris užaugo meilėje. Toks vaikas pasitikės tiek savimi, tiek kitais, nebijos iššūkių ir jausis saugus kiekviename gyvenimo etape, nes žinos, kad turi mylinčius tėvus, kurie visais atvejais jį palaikys. O kas nutinka vaikams, kurie negauna pakankamai meilės ir dėmesio vaikystėje?
Tėvų meilės vaikystėje pritrūkęs vaikas užaugęs nemokės duoti jos kitiems, nes nežinos, kaip tai daryti, kadangi visą vaikystę matė tik tokį pavyzdį, kur meilės buvo stokojama. Antras dalykas – meilės stoka gali paveikti vaiko savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Jis gali jaustis nepasitikintis ir apskritai neturėti apie save teigiamos nuomonės. Be to, vaikai, kurie negauna pakankamai emocinės paramos ir palaikymo, gali patirti įvairių emocinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar sutrikę ir nesivystantys santykiai su kitais. Tokiu atveju bus sunku susirasti draugų ar antrą pusę. Ketvirta – meilės trūkumas gali paveikti vaiko gebėjimą valdyti savo emocijas, dėl to gali kilti sunkumų kontroliuojant savo jausmus ir elgesį.
Šios pasekmės gali būti labai rimtos ir ilgalaikės, todėl yra labai svarbu, kad vaikas iš tėvų gautų reikiamą palaikymą ir pagalbą, kad būtų užtikrintas sveikas vystymasis ir gerovė. Siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, savo vaikui būtina skirti pakankamai dėmesio ir besąlyginės meilės – juk pati pirma meilė, kurią patiria vaikas, yra būtent tėvų. Svarbu parodyti savo vaikams tokios meilės pavyzdį, kuri dabartyje ir ateityje darys juos laimingais. Taip vaikai pasiims vieną svarbiausių gyvenimo vertybių – mokėjimą mylėti ir būti mylimam.
Kai kurie tėvai mano, kad vaiko negalima lepinti, dažnai nešioti ant rankų, dažnai apkabinti ar skirti per daug dėmesio. Jų supratimu, norint paruošti žmogų sunkiausioms gyvenimo sąlygoms ir grūdinti stiprų charakterį, mažylį reikia auginti griežtomis sąlygomis.
Deja, toks mąstymas prasilenkia su tiesa. Kas gali būti stiprus ir pasitikintis kitais žmonėmis, kai gavo griežtą pavyzdį ir nepakankamai meilės?
Stiprus ir pasitikintis pasauliu bei kitais žmonėmis gali būti tik tas, kuris užaugo meilėje. Toks vaikas pasitikės tiek savimi, tiek kitais, nebijos iššūkių ir jausis saugus kiekviename gyvenimo etape, nes žinos, kad turi mylinčius tėvus, kurie visais atvejais jį palaikys. O kas nutinka vaikams, kurie negauna pakankamai meilės ir dėmesio vaikystėje?
Tėvų meilės vaikystėje pritrūkęs vaikas užaugęs nemokės duoti jos kitiems, nes nežinos, kaip tai daryti, kadangi visą vaikystę matė tik tokį pavyzdį, kur meilės buvo stokojama. Antras dalykas – meilės stoka gali paveikti vaiko savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Jis gali jaustis nepasitikintis ir apskritai neturėti apie save teigiamos nuomonės. Be to, vaikai, kurie negauna pakankamai emocinės paramos ir palaikymo, gali patirti įvairių emocinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar sutrikę ir nesivystantys santykiai su kitais. Tokiu atveju bus sunku susirasti draugų ar antrą pusę. Ketvirta – meilės trūkumas gali paveikti vaiko gebėjimą valdyti savo emocijas, dėl to gali kilti sunkumų kontroliuojant savo jausmus ir elgesį.
Šios pasekmės gali būti labai rimtos ir ilgalaikės, todėl yra labai svarbu, kad vaikas iš tėvų gautų reikiamą palaikymą ir pagalbą, kad būtų užtikrintas sveikas vystymasis ir gerovė. Siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, savo vaikui būtina skirti pakankamai dėmesio ir besąlyginės meilės – juk pati pirma meilė, kurią patiria vaikas, yra būtent tėvų. Svarbu parodyti savo vaikams tokios meilės pavyzdį, kuri dabartyje ir ateityje darys juos laimingais. Taip vaikai pasiims vieną svarbiausių gyvenimo vertybių – mokėjimą mylėti ir būti mylimam.
Kai kurie tėvai mano, kad vaiko negalima lepinti, dažnai nešioti ant rankų, dažnai apkabinti ar skirti per daug dėmesio. Jų supratimu, norint paruošti žmogų sunkiausioms gyvenimo sąlygoms ir grūdinti stiprų charakterį, mažylį reikia auginti griežtomis sąlygomis.
Deja, toks mąstymas prasilenkia su tiesa. Kas gali būti stiprus ir pasitikintis kitais žmonėmis, kai gavo griežtą pavyzdį ir nepakankamai meilės?
Stiprus ir pasitikintis pasauliu bei kitais žmonėmis gali būti tik tas, kuris užaugo meilėje. Toks vaikas pasitikės tiek savimi, tiek kitais, nebijos iššūkių ir jausis saugus kiekviename gyvenimo etape, nes žinos, kad turi mylinčius tėvus, kurie visais atvejais jį palaikys. O kas nutinka vaikams, kurie negauna pakankamai meilės ir dėmesio vaikystėje?
Tėvų meilės vaikystėje pritrūkęs vaikas užaugęs nemokės duoti jos kitiems, nes nežinos, kaip tai daryti, kadangi visą vaikystę matė tik tokį pavyzdį, kur meilės buvo stokojama. Antras dalykas – meilės stoka gali paveikti vaiko savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Jis gali jaustis nepasitikintis ir apskritai neturėti apie save teigiamos nuomonės. Be to, vaikai, kurie negauna pakankamai emocinės paramos ir palaikymo, gali patirti įvairių emocinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar sutrikę ir nesivystantys santykiai su kitais. Tokiu atveju bus sunku susirasti draugų ar antrą pusę. Ketvirta – meilės trūkumas gali paveikti vaiko gebėjimą valdyti savo emocijas, dėl to gali kilti sunkumų kontroliuojant savo jausmus ir elgesį.
Šios pasekmės gali būti labai rimtos ir ilgalaikės, todėl yra labai svarbu, kad vaikas iš tėvų gautų reikiamą palaikymą ir pagalbą, kad būtų užtikrintas sveikas vystymasis ir gerovė. Siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, savo vaikui būtina skirti pakankamai dėmesio ir besąlyginės meilės – juk pati pirma meilė, kurią patiria vaikas, yra būtent tėvų. Svarbu parodyti savo vaikams tokios meilės pavyzdį, kuri dabartyje ir ateityje darys juos laimingais. Taip vaikai pasiims vieną svarbiausių gyvenimo vertybių – mokėjimą mylėti ir būti mylimam.
