Kodėl pasirinkau darbą su vaikais?
Dar mokydamasi mokykloje neretai prižiūrėdavau savo brolį, seseris ir pusbrolius, o ši veikla man labai patiko. Tiesa, tuomet nemaniau, kad užaugusi dirbsiu su vaikais, – ši mintis kilo prieš 3 metus, kai nusprendžiau palikti nemylimą darbą ir įsidarbinau pirmoje šeimoje.
Vos tapusi aukle pajaučiau, kad esu savo vietoje – aš labai myliu vaikus, o jie mane. Negalėjau suprasti, kodėl to daryti nepradėjau anksčiau. Man patinka vaikų tikrumas ir nuoširdumas, patinka, kad jie gyvena čia ir dabar. Kol mes, suaugusieji, mintyse dėliojame ilgą darbų sąrašą, kurį reikia atlikti, vaikai pastebi net menkiausią skruzdėlytę ant šaligatvio – tai priverčia ir mane iš jų pasimokyti. Tokios patirtys paskatino mane pradėti domėtis vaikų psichologija, jų augimu, tėvų ir vaikų ryšio svarba bei tuo, kaip vaikui suteikti geriausias sąlygas lavintis. Besimokydama supratau, kad man šios temos ir veikla be galo įdomios ir artimos, o tai paskatino judėti toliau.
Dar viena priežastis, kodėl man patinka dirbti su vaikais – jų gabumai, kurie yra neįtikėtini. Su jais gera kartu mokytis, augti, matyti, kaip jie pradeda pažinti pasaulį. Labai smagu suteikti vaikams pagalbą ir aplinką, palankią tyrinėti vis naujus dalykus, o pamačius, kad jie tavo dėka išties kažko išmoko, apima pats geriausias jausmas, motyvuojantis ir toliau kartu tobulėti ir geriau juos pažinti.
Labai daug žmonių man sakė, kad tai bus tik laikinas darbas ir klausė, ar išties ketinu visą gyvenimą dirbti su vaikais? Šis darbas daro mane laiminga, o aš ta laime dalinuosi su vaikais ir jų tėvais, tai kodėl gi ne? Visa tai leido man suprasti, kad ši veikla nėra tiesiog darbas su vaikais, – tai mano gyvenimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje. Noriu ne tik ugdyti vaikus, bet kartu motyvuoti mamas ir tėčius, mokyti juos suprasti, kaip svarbu padėti vaikams augti, o savo šeimai skirti pilnavertį dėmesį ir nepamiršti fizinio ryšio.
Dar mokydamasi mokykloje neretai prižiūrėdavau savo brolį, seseris ir pusbrolius, o ši veikla man labai patiko. Tiesa, tuomet nemaniau, kad užaugusi dirbsiu su vaikais, – ši mintis kilo prieš 3 metus, kai nusprendžiau palikti nemylimą darbą ir įsidarbinau pirmoje šeimoje.
Vos tapusi aukle pajaučiau, kad esu savo vietoje – aš labai myliu vaikus, o jie mane. Negalėjau suprasti, kodėl to daryti nepradėjau anksčiau. Man patinka vaikų tikrumas ir nuoširdumas, patinka, kad jie gyvena čia ir dabar. Kol mes, suaugusieji, mintyse dėliojame ilgą darbų sąrašą, kurį reikia atlikti, vaikai pastebi net menkiausią skruzdėlytę ant šaligatvio – tai priverčia ir mane iš jų pasimokyti. Tokios patirtys paskatino mane pradėti domėtis vaikų psichologija, jų augimu, tėvų ir vaikų ryšio svarba bei tuo, kaip vaikui suteikti geriausias sąlygas lavintis. Besimokydama supratau, kad man šios temos ir veikla be galo įdomios ir artimos, o tai paskatino judėti toliau.
Dar viena priežastis, kodėl man patinka dirbti su vaikais – jų gabumai, kurie yra neįtikėtini. Su jais gera kartu mokytis, augti, matyti, kaip jie pradeda pažinti pasaulį. Labai smagu suteikti vaikams pagalbą ir aplinką, palankią tyrinėti vis naujus dalykus, o pamačius, kad jie tavo dėka išties kažko išmoko, apima pats geriausias jausmas, motyvuojantis ir toliau kartu tobulėti ir geriau juos pažinti.
Labai daug žmonių man sakė, kad tai bus tik laikinas darbas ir klausė, ar išties ketinu visą gyvenimą dirbti su vaikais? Šis darbas daro mane laiminga, o aš ta laime dalinuosi su vaikais ir jų tėvais, tai kodėl gi ne? Visa tai leido man suprasti, kad ši veikla nėra tiesiog darbas su vaikais, – tai mano gyvenimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje. Noriu ne tik ugdyti vaikus, bet kartu motyvuoti mamas ir tėčius, mokyti juos suprasti, kaip svarbu padėti vaikams augti, o savo šeimai skirti pilnavertį dėmesį ir nepamiršti fizinio ryšio.
Dar mokydamasi mokykloje neretai prižiūrėdavau savo brolį, seseris ir pusbrolius, o ši veikla man labai patiko. Tiesa, tuomet nemaniau, kad užaugusi dirbsiu su vaikais, – ši mintis kilo prieš 3 metus, kai nusprendžiau palikti nemylimą darbą ir įsidarbinau pirmoje šeimoje.
Vos tapusi aukle pajaučiau, kad esu savo vietoje – aš labai myliu vaikus, o jie mane. Negalėjau suprasti, kodėl to daryti nepradėjau anksčiau. Man patinka vaikų tikrumas ir nuoširdumas, patinka, kad jie gyvena čia ir dabar. Kol mes, suaugusieji, mintyse dėliojame ilgą darbų sąrašą, kurį reikia atlikti, vaikai pastebi net menkiausią skruzdėlytę ant šaligatvio – tai priverčia ir mane iš jų pasimokyti. Tokios patirtys paskatino mane pradėti domėtis vaikų psichologija, jų augimu, tėvų ir vaikų ryšio svarba bei tuo, kaip vaikui suteikti geriausias sąlygas lavintis. Besimokydama supratau, kad man šios temos ir veikla be galo įdomios ir artimos, o tai paskatino judėti toliau.
Dar viena priežastis, kodėl man patinka dirbti su vaikais – jų gabumai, kurie yra neįtikėtini. Su jais gera kartu mokytis, augti, matyti, kaip jie pradeda pažinti pasaulį. Labai smagu suteikti vaikams pagalbą ir aplinką, palankią tyrinėti vis naujus dalykus, o pamačius, kad jie tavo dėka išties kažko išmoko, apima pats geriausias jausmas, motyvuojantis ir toliau kartu tobulėti ir geriau juos pažinti.
Labai daug žmonių man sakė, kad tai bus tik laikinas darbas ir klausė, ar išties ketinu visą gyvenimą dirbti su vaikais? Šis darbas daro mane laiminga, o aš ta laime dalinuosi su vaikais ir jų tėvais, tai kodėl gi ne? Visa tai leido man suprasti, kad ši veikla nėra tiesiog darbas su vaikais, – tai mano gyvenimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje. Noriu ne tik ugdyti vaikus, bet kartu motyvuoti mamas ir tėčius, mokyti juos suprasti, kaip svarbu padėti vaikams augti, o savo šeimai skirti pilnavertį dėmesį ir nepamiršti fizinio ryšio.
