Kodėl vaikui svarbu tėvų dėmesys ir meilė?
Kaip žinoma, artumas yra visiems gyvybiškai svarbus dalykas, tačiau ypatingai – mažyliams. O kaip kitaip parodyti vaikui meilę, jeigu ne pilnaverčiu dėmesiu ir prisilietimais? Mamos ar tėčio prisilietimas yra tiesiogiai susijęs su meilės ir saugumo jausmu bei turi teigiamą poveikį mažinant stresą, kurio mažyliai, dėl mokymosi pažinti save ir aplinką, patiria daug. Todėl augančiai asmenybei labai svarbu skirti pakankamai meilės ir dėmesio.
Norėdama daugiau sužinoti apie tėvų dėmesio ir meilės svarbą vaikui bei apie tai, kokios pasekmės tikėtinos, jei vaikystėje to trūksta, pakalbinau vaikų psichologę Eglę Stanienę.
1. Kokį teigiamą poveikį vaikui turi tėvų meilė ir rodomas dėmesys?
Paminėsiu, kad svarbiausia – besąlyginė tėvų meilė, kai vaiką mylime už tai, kad jis yra, be jokių išlygų. Nuo tokios meilės priklauso vaiko savojo „aš“ įvaizdis, nuomonė apie save. Tokia meilė suteikia vaikui žinojimą, kad pasaulis, į kurį jis atėjo, yra saugus. Jis gali ramiai augti, tyrinėti ir būti laimingas.
Vaikystėje jautę besąlyginę tėvų meilę ir dėmesį, užaugę vaikai geba pasitikėti jį supančiais žmonėmis bei savimi ir be sąlygų suteikti meilę kitiems. Tokia meilė ir dėmesys bet kokio amžiaus žmogui suteikia laimės.
2. Jei vaikas nuo mažens negauna pakankamai tėvų dėmesio, šilumos, koks jis gali būti užaugęs?
Dažnai suaugusieji, kurie vaikystėje gavo nepakankamai tėvų dėmesio ir šilumos, nori prie visų pritapti, atsisako savo nuomonės, kad tik įtiktų daugumai. Kasdienybėje jie jaučia didesnį stresą. Būnant santykyje, dėl baimės prarasti, jiems gali kilti noras kontroliuoti savo partnerį. Taip pat dažnas nepasitikėjimas savimi.
3. Kokie požymiai rodo, kad vaikui trūksta tėvų dėmesio ir meilės?
Dažniausiai padidėjęs irzlumas, tėvų prašymų ignoravimas, miego sutrikimai, sunki adaptacija vaikų kolektyve bei agresija.
4. Kodėl vaikui svarbus fizinis ryšys su tėvais?
Tik gimus, kūdikiui prisilietimai yra gyvybiškai svarbūs – juos jausdamas, vaikelis gali žinoti, kad yra saugus, nes jis ne vienas.
Augant apkabinimai svarbūs nusiraminimui, streso sumažinimui. Ilgainiui vaikai pradeda rodyti mažiau noro fiziniam ryšiui su tėvais, tačiau tai nereiškia, kad jiems nebereikia ir nesinori apkabinimų.
5. Kaip turėtų elgtis tėvai, kad vaikams netrūktų meilės?
Mylėti besąlygiškai. Tada vaikai tikrai jaus meilę, pagarbą, rūpestį iš tėvų. Tai svarbiausia. Skirti laiko kokybiškam buvimui kartu, be telefonų ar kitų dalykų, kurie nukreipia dėmesį, susikoncentruojant į veiklą su vaiku. Taip pat svarbu tikėti savo vaiku, palaikyti veiklose, nuomonės išsakyme.
6. Ar būna per didelė tėvų meilė?
Per didelės ir per daug meilės nebūna, tačiau būna neadekvati meilė, kai tėvai savinasi vaiką tik sau, nori, kad vaikas būtų kuo ilgiau priklausomas nuo jų. Jei tėvai naudoja manipuliacijas ar reikalavimą paklusti, tai trikdo vaiko emocinę raidą. Vaikas turi gebėti mąstyti savarankiškai. Taip pat neteisinga, kai tėvai perkelia savo vaikystės svajones į vaikus ir nebemato tikrųjų savo vaiko norų – tuomet dažnai greta atsiranda ir sąlyginė meilė, kai mylima už pasiekimus ar kažkokią veiklą.
7. Tyrimai rodo, kad vis labiau silpnėja tėvų ir vaikų ryšys, kodėl taip yra?
Daugiausiai įtakos tam turi šiandieninis gyvenimo tempas, kai visi lekiame, skubame. Taip pat technologijos, kurios lemia, jog namuose esame lyg ir visi kartu, bet tuo pačiu kiekvienas sau.
Taigi, tėvų dėmesys ir meilė nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tam, kad būdamas mažas ir bejėgis, vaikas jaustųsi saugus ir reikalingas, o užaugęs taptu savimi ir kitais pasitikinčia bei mylinčia asmenybe.
Tik savimi ir kitais pasitikintis žmogus galės drąsiai mokytis, pažinti jį supantį pasaulį, nebijoti kitų žmonių ir gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Manau, jog būtent šito ir nori kiekviena mama ir tėtis.
Kaip žinoma, artumas yra visiems gyvybiškai svarbus dalykas, tačiau ypatingai – mažyliams. O kaip kitaip parodyti vaikui meilę, jeigu ne pilnaverčiu dėmesiu ir prisilietimais? Mamos ar tėčio prisilietimas yra tiesiogiai susijęs su meilės ir saugumo jausmu bei turi teigiamą poveikį mažinant stresą, kurio mažyliai, dėl mokymosi pažinti save ir aplinką, patiria daug. Todėl augančiai asmenybei labai svarbu skirti pakankamai meilės ir dėmesio.
Norėdama daugiau sužinoti apie tėvų dėmesio ir meilės svarbą vaikui bei apie tai, kokios pasekmės tikėtinos, jei vaikystėje to trūksta, pakalbinau vaikų psichologę Eglę Stanienę.
1. Kokį teigiamą poveikį vaikui turi tėvų meilė ir rodomas dėmesys?
Paminėsiu, kad svarbiausia – besąlyginė tėvų meilė, kai vaiką mylime už tai, kad jis yra, be jokių išlygų. Nuo tokios meilės priklauso vaiko savojo „aš“ įvaizdis, nuomonė apie save. Tokia meilė suteikia vaikui žinojimą, kad pasaulis, į kurį jis atėjo, yra saugus. Jis gali ramiai augti, tyrinėti ir būti laimingas.
Vaikystėje jautę besąlyginę tėvų meilę ir dėmesį, užaugę vaikai geba pasitikėti jį supančiais žmonėmis bei savimi ir be sąlygų suteikti meilę kitiems. Tokia meilė ir dėmesys bet kokio amžiaus žmogui suteikia laimės.
2. Jei vaikas nuo mažens negauna pakankamai tėvų dėmesio, šilumos, koks jis gali būti užaugęs?
Dažnai suaugusieji, kurie vaikystėje gavo nepakankamai tėvų dėmesio ir šilumos, nori prie visų pritapti, atsisako savo nuomonės, kad tik įtiktų daugumai. Kasdienybėje jie jaučia didesnį stresą. Būnant santykyje, dėl baimės prarasti, jiems gali kilti noras kontroliuoti savo partnerį. Taip pat dažnas nepasitikėjimas savimi.
3. Kokie požymiai rodo, kad vaikui trūksta tėvų dėmesio ir meilės?
Dažniausiai padidėjęs irzlumas, tėvų prašymų ignoravimas, miego sutrikimai, sunki adaptacija vaikų kolektyve bei agresija.
4. Kodėl vaikui svarbus fizinis ryšys su tėvais?
Tik gimus, kūdikiui prisilietimai yra gyvybiškai svarbūs – juos jausdamas, vaikelis gali žinoti, kad yra saugus, nes jis ne vienas.
Augant apkabinimai svarbūs nusiraminimui, streso sumažinimui. Ilgainiui vaikai pradeda rodyti mažiau noro fiziniam ryšiui su tėvais, tačiau tai nereiškia, kad jiems nebereikia ir nesinori apkabinimų.
5. Kaip turėtų elgtis tėvai, kad vaikams netrūktų meilės?
Mylėti besąlygiškai. Tada vaikai tikrai jaus meilę, pagarbą, rūpestį iš tėvų. Tai svarbiausia. Skirti laiko kokybiškam buvimui kartu, be telefonų ar kitų dalykų, kurie nukreipia dėmesį, susikoncentruojant į veiklą su vaiku. Taip pat svarbu tikėti savo vaiku, palaikyti veiklose, nuomonės išsakyme.
6. Ar būna per didelė tėvų meilė?
Per didelės ir per daug meilės nebūna, tačiau būna neadekvati meilė, kai tėvai savinasi vaiką tik sau, nori, kad vaikas būtų kuo ilgiau priklausomas nuo jų. Jei tėvai naudoja manipuliacijas ar reikalavimą paklusti, tai trikdo vaiko emocinę raidą. Vaikas turi gebėti mąstyti savarankiškai. Taip pat neteisinga, kai tėvai perkelia savo vaikystės svajones į vaikus ir nebemato tikrųjų savo vaiko norų – tuomet dažnai greta atsiranda ir sąlyginė meilė, kai mylima už pasiekimus ar kažkokią veiklą.
7. Tyrimai rodo, kad vis labiau silpnėja tėvų ir vaikų ryšys, kodėl taip yra?
Daugiausiai įtakos tam turi šiandieninis gyvenimo tempas, kai visi lekiame, skubame. Taip pat technologijos, kurios lemia, jog namuose esame lyg ir visi kartu, bet tuo pačiu kiekvienas sau.
Taigi, tėvų dėmesys ir meilė nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tam, kad būdamas mažas ir bejėgis, vaikas jaustųsi saugus ir reikalingas, o užaugęs taptu savimi ir kitais pasitikinčia bei mylinčia asmenybe.
Tik savimi ir kitais pasitikintis žmogus galės drąsiai mokytis, pažinti jį supantį pasaulį, nebijoti kitų žmonių ir gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Manau, jog būtent šito ir nori kiekviena mama ir tėtis.
Kaip žinoma, artumas yra visiems gyvybiškai svarbus dalykas, tačiau ypatingai – mažyliams. O kaip kitaip parodyti vaikui meilę, jeigu ne pilnaverčiu dėmesiu ir prisilietimais? Mamos ar tėčio prisilietimas yra tiesiogiai susijęs su meilės ir saugumo jausmu bei turi teigiamą poveikį mažinant stresą, kurio mažyliai, dėl mokymosi pažinti save ir aplinką, patiria daug. Todėl augančiai asmenybei labai svarbu skirti pakankamai meilės ir dėmesio.
Norėdama daugiau sužinoti apie tėvų dėmesio ir meilės svarbą vaikui bei apie tai, kokios pasekmės tikėtinos, jei vaikystėje to trūksta, pakalbinau vaikų psichologę Eglę Stanienę.
1. Kokį teigiamą poveikį vaikui turi tėvų meilė ir rodomas dėmesys?
Paminėsiu, kad svarbiausia – besąlyginė tėvų meilė, kai vaiką mylime už tai, kad jis yra, be jokių išlygų. Nuo tokios meilės priklauso vaiko savojo „aš“ įvaizdis, nuomonė apie save. Tokia meilė suteikia vaikui žinojimą, kad pasaulis, į kurį jis atėjo, yra saugus. Jis gali ramiai augti, tyrinėti ir būti laimingas.
Vaikystėje jautę besąlyginę tėvų meilę ir dėmesį, užaugę vaikai geba pasitikėti jį supančiais žmonėmis bei savimi ir be sąlygų suteikti meilę kitiems. Tokia meilė ir dėmesys bet kokio amžiaus žmogui suteikia laimės.
2. Jei vaikas nuo mažens negauna pakankamai tėvų dėmesio, šilumos, koks jis gali būti užaugęs?
Dažnai suaugusieji, kurie vaikystėje gavo nepakankamai tėvų dėmesio ir šilumos, nori prie visų pritapti, atsisako savo nuomonės, kad tik įtiktų daugumai. Kasdienybėje jie jaučia didesnį stresą. Būnant santykyje, dėl baimės prarasti, jiems gali kilti noras kontroliuoti savo partnerį. Taip pat dažnas nepasitikėjimas savimi.
3. Kokie požymiai rodo, kad vaikui trūksta tėvų dėmesio ir meilės?
Dažniausiai padidėjęs irzlumas, tėvų prašymų ignoravimas, miego sutrikimai, sunki adaptacija vaikų kolektyve bei agresija.
4. Kodėl vaikui svarbus fizinis ryšys su tėvais?
Tik gimus, kūdikiui prisilietimai yra gyvybiškai svarbūs – juos jausdamas, vaikelis gali žinoti, kad yra saugus, nes jis ne vienas.
Augant apkabinimai svarbūs nusiraminimui, streso sumažinimui. Ilgainiui vaikai pradeda rodyti mažiau noro fiziniam ryšiui su tėvais, tačiau tai nereiškia, kad jiems nebereikia ir nesinori apkabinimų.
5. Kaip turėtų elgtis tėvai, kad vaikams netrūktų meilės?
Mylėti besąlygiškai. Tada vaikai tikrai jaus meilę, pagarbą, rūpestį iš tėvų. Tai svarbiausia. Skirti laiko kokybiškam buvimui kartu, be telefonų ar kitų dalykų, kurie nukreipia dėmesį, susikoncentruojant į veiklą su vaiku. Taip pat svarbu tikėti savo vaiku, palaikyti veiklose, nuomonės išsakyme.
6. Ar būna per didelė tėvų meilė?
Per didelės ir per daug meilės nebūna, tačiau būna neadekvati meilė, kai tėvai savinasi vaiką tik sau, nori, kad vaikas būtų kuo ilgiau priklausomas nuo jų. Jei tėvai naudoja manipuliacijas ar reikalavimą paklusti, tai trikdo vaiko emocinę raidą. Vaikas turi gebėti mąstyti savarankiškai. Taip pat neteisinga, kai tėvai perkelia savo vaikystės svajones į vaikus ir nebemato tikrųjų savo vaiko norų – tuomet dažnai greta atsiranda ir sąlyginė meilė, kai mylima už pasiekimus ar kažkokią veiklą.
7. Tyrimai rodo, kad vis labiau silpnėja tėvų ir vaikų ryšys, kodėl taip yra?
Daugiausiai įtakos tam turi šiandieninis gyvenimo tempas, kai visi lekiame, skubame. Taip pat technologijos, kurios lemia, jog namuose esame lyg ir visi kartu, bet tuo pačiu kiekvienas sau.
Taigi, tėvų dėmesys ir meilė nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tam, kad būdamas mažas ir bejėgis, vaikas jaustųsi saugus ir reikalingas, o užaugęs taptu savimi ir kitais pasitikinčia bei mylinčia asmenybe.
Tik savimi ir kitais pasitikintis žmogus galės drąsiai mokytis, pažinti jį supantį pasaulį, nebijoti kitų žmonių ir gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Manau, jog būtent šito ir nori kiekviena mama ir tėtis.
