Kodėl vaikui yra būtinos ribos ir kaip tinkamai jas brėžti?

Dažnai girdime, jog ribos yra labai svarbios, vaikams būtina jas brėžti. Kartais tai skamba gana griežtai ir bauginančiai, tačiau kas iš tiesų yra tos ribos ir kodėl jos tokios svarbios?

Ribos – tai elgesio taisyklės, kurios parodo, kas yra priimtina, leidžiama, o kas nepageidaujama. Jų nustatymas toli gražu nereiškia, kad turime vaiką pririšti prie pavadėlio ir nieko neleisti. Priešingai – tai subalansuotas požiūris, kuriame suaugusieji nustato ir taiko tam tikrus apribojimus vaikams, siekdami užtikrinti jų saugumą, sveikatą, socialinį elgesį ir gebėjimą gyventi drauge su kitais.

Ribų nustatymas yra svarbi auklėjimo dalis, padedanti vaikams mokytis svarbių gyvenimo įgūdžių ir vertybių, bei viena svarbiausių ir sudėtingiausių užduočių tėvams, globėjams.

Tinkamai brėžiant ribas, svarbu laikytis šių principų:

Supratimas ir suderinimas: ribos turi būti grindžiamos pagal vaiko amžių, brandą, gebėjimus ir supratimą apie pasaulį; jos turėtų būti tinkamai suderintos su vaiko vystymosi lygiu;

Saugumas: pagrindinė ribų paskirtis yra užtikrinti vaiko saugumą – tai gali apimti fizinę saugą (pvz., neleisti mažiems vaikams prieiti prie pavojingų objektų) ir emocinę saugą (pvz., užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs ir mylimi);

Asmeninė atsakomybė: ribos skatina vaikus suvokti asmeninės atsakomybės svarbą, suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmes ir kad jie yra atsakingi už tai, kaip elgiasi;

Santykiai su kitais: ribos padeda vaikams išmokti socialinių įgūdžių ir tinkamai elgtis su kitais žmonėmis – tai gali apimti elgesio normas šeimoje, mokykloje bei visuomenėje;

Supratingumas: taisyklės turi būti suprantamos vaikams, t.y., kad galėtų mokytis, jie turi žinoti, kas yra priimtina ir kodėl taip yra;

Lankstumas: nors ribos yra svarbios, kartais tam tikros situacijos reikalauja pasikeitimo ar prisitaikymo – kai vaikas auga ir vystosi, jo galimybių ir atsakomybių lygis taip pat keičiasi;

Komunikacija: tinkamas ribų brėžimas pagrįstas atvira komunikacija – vaikams turėtų būti suteikiama galimybė išsakyti savo mintis, pasisakyti dėl taisyklių ar ribų ir kartu ieškoti sprendimų;

Palaikymas ir meilė: svarbiausia, kad ribos būtų nustatomos su meile ir palaikymu – vaikai turi suprasti, kad šios taisyklės yra nustatomos jų labui, o ne kaip bausmė ar kontrolė.

Taigi, siekiant tinkamai nubrėžti ribas, svarbiausia yra atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, charakterį ir vystymosi eigą. Tai padeda kurti sveiką aplinką, kurioje mažylis gali augti, mokytis ir plėtoti savo asmenybę bei gebėjimus.