Mamų nerimas: kaip jis veikia vaikus?
Šiuolaikinės mamos neretai patiria itin didelį spaudimą, nes stengiasi spėti viską – auginti vaikus, rūpintis buitimi, siekti karjeros, turėti hobių ir daug kitų dalykų. Mamos neretai yra linkusios tam, ką daro, atiduoti visas jėgas ir nei kiek nepasilikti sau. Galiausiai, ima nerimauti, jaučia didžiulį stresą. Kartu visa tai veda į nuovargį – tiek emocinį, tiek fizinį. Mamoms verta vis priminti, kad tikrai nebūtina būti nepriekaištinga supermama, kad užaugintumėte gerus vaikus.
Mamos emocinė sveikata labai svarbi ne tik jai pačiai, bet ir vaikui – juk nuolatos pavargusi ir nerimaujanti ji nesuteiks vaikui tinkamų ir sveikų sąlygų augti. Daugiau apie tai pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Kokią įtaką vaikui turi mamos emocinė sveikata?
Mama ir vaikas, ypač iki 3 metų, turi labai glaudų ryšį. Vaikas jaučia, ką mama jaučia. Jei mama jaučia nerimą, vaikas jaučiasi nesaugiai. Kai vaikas jaučiasi nesaugiai, jis taip pat pradeda nerimauti. Savo nerimą jis gali rodyti dažnesniais prabudimais naktį, pilvuko skausmais, dirglumu arba dažnesniu verkimu. Trumpai tariant, jei pasikeičia vaiko savijauta, elgesys, dažniausiai atsakymo reikėtų ieškoti mamos savijautoje.
Dėl ko dažniausiai nerimauja mamos?
Nerimastingos mamos dažniausiai yra tos, kurios yra linkusios į perfekcionizmą ir siekiančios būti tobulomis mamomis. Tokioms mamoms labai svarbu, ką apie ją pagalvos kiti arba kaip ji atrodo kitų akivaizdoje. Greičiausiai toks elgesio mechanizmas pasikartoja ir kitose gyvenimo sferose, gal darbe, gal su draugais. Šiuo atveju patariu pradėti stebėti save ir klausti, iš kur eina tas noras įtikti kitiems? Dažniausiai atsakymai veda į vaikystę, kai buvo stengtasi įtikti tėvams. Čia jau prasideda gilesnis darbas su savimi. Patartina pasikalbėti su psichologu.
Kodėl, dažnu atveju, mamos prisiima daugiau atsakomybių nei tėčiai?
Iš moters perfekcionizmo, netikėjimo, kad tėtis gali atlikti pareigas taip pat gerai, kaip ji pati. Tuomet ji neprileidžia vyro prie vaiko. Arba, gali būti, kad tėtis augo tokioje šeimoje, kurioje jo tėvas nebuvo įtrauktas į vaikų auklėjimą. Tuomet toks modelis atnešamas į savo šeimą. Taigi, jei vyras atsisako padėti, porai vertėtų atvirai pasikalbėti – galbūt vyrui reikia pagalbos, nes dažnai jis bijo, kad kažką gali padaryti ne taip. Kantrybės ir supratimo.
Gal turite patarimų, kaip mamoms kovoti su nerimu?
Vietoje „būti ideali mama“ leisti sau „būti pakankamai gera mama“. Daryti tai, ką pataria nuojauta, nes moteriai tapus mama, smegenys gamina vadinamus „motinystės“ hormonus, kurie skatina mamą rūpintis vaiku. Taigi, mama, atrodo, lyg savaime žino, ko reikia vaikui. Tai veikia, kai mama atsipalaidavusi. Esant įtampai, nerimui, viršų paima streso hormonas, o tuomet vystosi nuovargis ir perdegimas.
Šiuolaikinės mamos neretai patiria itin didelį spaudimą, nes stengiasi spėti viską – auginti vaikus, rūpintis buitimi, siekti karjeros, turėti hobių ir daug kitų dalykų. Mamos neretai yra linkusios tam, ką daro, atiduoti visas jėgas ir nei kiek nepasilikti sau. Galiausiai, ima nerimauti, jaučia didžiulį stresą. Kartu visa tai veda į nuovargį – tiek emocinį, tiek fizinį. Mamoms verta vis priminti, kad tikrai nebūtina būti nepriekaištinga supermama, kad užaugintumėte gerus vaikus.
Mamos emocinė sveikata labai svarbi ne tik jai pačiai, bet ir vaikui – juk nuolatos pavargusi ir nerimaujanti ji nesuteiks vaikui tinkamų ir sveikų sąlygų augti. Daugiau apie tai pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Kokią įtaką vaikui turi mamos emocinė sveikata?
Mama ir vaikas, ypač iki 3 metų, turi labai glaudų ryšį. Vaikas jaučia, ką mama jaučia. Jei mama jaučia nerimą, vaikas jaučiasi nesaugiai. Kai vaikas jaučiasi nesaugiai, jis taip pat pradeda nerimauti. Savo nerimą jis gali rodyti dažnesniais prabudimais naktį, pilvuko skausmais, dirglumu arba dažnesniu verkimu. Trumpai tariant, jei pasikeičia vaiko savijauta, elgesys, dažniausiai atsakymo reikėtų ieškoti mamos savijautoje.
Dėl ko dažniausiai nerimauja mamos?
Nerimastingos mamos dažniausiai yra tos, kurios yra linkusios į perfekcionizmą ir siekiančios būti tobulomis mamomis. Tokioms mamoms labai svarbu, ką apie ją pagalvos kiti arba kaip ji atrodo kitų akivaizdoje. Greičiausiai toks elgesio mechanizmas pasikartoja ir kitose gyvenimo sferose, gal darbe, gal su draugais. Šiuo atveju patariu pradėti stebėti save ir klausti, iš kur eina tas noras įtikti kitiems? Dažniausiai atsakymai veda į vaikystę, kai buvo stengtasi įtikti tėvams. Čia jau prasideda gilesnis darbas su savimi. Patartina pasikalbėti su psichologu.
Kodėl, dažnu atveju, mamos prisiima daugiau atsakomybių nei tėčiai?
Iš moters perfekcionizmo, netikėjimo, kad tėtis gali atlikti pareigas taip pat gerai, kaip ji pati. Tuomet ji neprileidžia vyro prie vaiko. Arba, gali būti, kad tėtis augo tokioje šeimoje, kurioje jo tėvas nebuvo įtrauktas į vaikų auklėjimą. Tuomet toks modelis atnešamas į savo šeimą. Taigi, jei vyras atsisako padėti, porai vertėtų atvirai pasikalbėti – galbūt vyrui reikia pagalbos, nes dažnai jis bijo, kad kažką gali padaryti ne taip. Kantrybės ir supratimo.
Gal turite patarimų, kaip mamoms kovoti su nerimu?
Vietoje „būti ideali mama“ leisti sau „būti pakankamai gera mama“. Daryti tai, ką pataria nuojauta, nes moteriai tapus mama, smegenys gamina vadinamus „motinystės“ hormonus, kurie skatina mamą rūpintis vaiku. Taigi, mama, atrodo, lyg savaime žino, ko reikia vaikui. Tai veikia, kai mama atsipalaidavusi. Esant įtampai, nerimui, viršų paima streso hormonas, o tuomet vystosi nuovargis ir perdegimas.
Šiuolaikinės mamos neretai patiria itin didelį spaudimą, nes stengiasi spėti viską – auginti vaikus, rūpintis buitimi, siekti karjeros, turėti hobių ir daug kitų dalykų. Mamos neretai yra linkusios tam, ką daro, atiduoti visas jėgas ir nei kiek nepasilikti sau. Galiausiai, ima nerimauti, jaučia didžiulį stresą. Kartu visa tai veda į nuovargį – tiek emocinį, tiek fizinį. Mamoms verta vis priminti, kad tikrai nebūtina būti nepriekaištinga supermama, kad užaugintumėte gerus vaikus.
Mamos emocinė sveikata labai svarbi ne tik jai pačiai, bet ir vaikui – juk nuolatos pavargusi ir nerimaujanti ji nesuteiks vaikui tinkamų ir sveikų sąlygų augti. Daugiau apie tai pasakoja psichologė Agnieška Kašinska.
Kokią įtaką vaikui turi mamos emocinė sveikata?
Mama ir vaikas, ypač iki 3 metų, turi labai glaudų ryšį. Vaikas jaučia, ką mama jaučia. Jei mama jaučia nerimą, vaikas jaučiasi nesaugiai. Kai vaikas jaučiasi nesaugiai, jis taip pat pradeda nerimauti. Savo nerimą jis gali rodyti dažnesniais prabudimais naktį, pilvuko skausmais, dirglumu arba dažnesniu verkimu. Trumpai tariant, jei pasikeičia vaiko savijauta, elgesys, dažniausiai atsakymo reikėtų ieškoti mamos savijautoje.
Dėl ko dažniausiai nerimauja mamos?
Nerimastingos mamos dažniausiai yra tos, kurios yra linkusios į perfekcionizmą ir siekiančios būti tobulomis mamomis. Tokioms mamoms labai svarbu, ką apie ją pagalvos kiti arba kaip ji atrodo kitų akivaizdoje. Greičiausiai toks elgesio mechanizmas pasikartoja ir kitose gyvenimo sferose, gal darbe, gal su draugais. Šiuo atveju patariu pradėti stebėti save ir klausti, iš kur eina tas noras įtikti kitiems? Dažniausiai atsakymai veda į vaikystę, kai buvo stengtasi įtikti tėvams. Čia jau prasideda gilesnis darbas su savimi. Patartina pasikalbėti su psichologu.
Kodėl, dažnu atveju, mamos prisiima daugiau atsakomybių nei tėčiai?
Iš moters perfekcionizmo, netikėjimo, kad tėtis gali atlikti pareigas taip pat gerai, kaip ji pati. Tuomet ji neprileidžia vyro prie vaiko. Arba, gali būti, kad tėtis augo tokioje šeimoje, kurioje jo tėvas nebuvo įtrauktas į vaikų auklėjimą. Tuomet toks modelis atnešamas į savo šeimą. Taigi, jei vyras atsisako padėti, porai vertėtų atvirai pasikalbėti – galbūt vyrui reikia pagalbos, nes dažnai jis bijo, kad kažką gali padaryti ne taip. Kantrybės ir supratimo.
Gal turite patarimų, kaip mamoms kovoti su nerimu?
Vietoje „būti ideali mama“ leisti sau „būti pakankamai gera mama“. Daryti tai, ką pataria nuojauta, nes moteriai tapus mama, smegenys gamina vadinamus „motinystės“ hormonus, kurie skatina mamą rūpintis vaiku. Taigi, mama, atrodo, lyg savaime žino, ko reikia vaikui. Tai veikia, kai mama atsipalaidavusi. Esant įtampai, nerimui, viršų paima streso hormonas, o tuomet vystosi nuovargis ir perdegimas.
