Mylėti save – nereiškia būti bloga mama
Labai ilgai svarsčiau, ar galiu kalbėti šia tema, ir supratau, kad, visgi, turiu apie tai kalbėti kuo dažniau ir kuo garsiau.
Dažnai savo darbe ir aplinkoje susiduriu su mamomis, kurios yra pavargusios, piktos ir nesidžiaugia motinyste. Iš pradžių galvojau, kodėl gi taip yra? Po daugybės pokalbių ir išgirstų patirčių supratau, kad, gimus vaikui, mamos tiesiog save pameta, pamiršta, visą save atiduoda mažylio auginimui ir visai negalvoja apie asmeninius norus, savo sveikatą, kūną, meilę sau ir, laikui bėgant, tiesiog perdega ir tampa nelaimingos.
Tačiau ką fiziškai ir emociškai pervargusi mama gali duoti vaikui? Apie tai pasikalbėjome su psichologe Agnieška Kašinska.
Kodėl svarbu rūpintis savimi?
Rūpintis savimi – tai meilės sau praktika. Kai manęs klausia, kaip ugdytis meilę sau, atsakau, kad pradėti rūpintis savimi. O kam reikalinga meilė sau? Nes kitiems mes galime duoti tik tada, kai turime savo viduje. Kitaip tariant, mes negalime įpilti iš tuščio indo – pripildyti stiklinę galime tik iš pripildyto ąsočio. Energijos tėkmė yra iš savęs kitiems, o ypač – kalbant apie vaikus. Tėvai rūpinasi vaikais, užtikrina saugumo jausmą, myli besąlygiškai, o iš kur tai pasiimti, jei nėra viduje? Taigi, būtent mes patys esame atsakingi už „įdėjimą“ į save tam, kad galėtume duoti kitiems – savo partneriui, vaikams, šeimai, draugams.
Kodėl mamos bijo prašyti pagalbos?
Neretai mamos bijo prašyti pagalbos, nes mūsų visuomenėje yra susiformavęs požiūris, kad tai daryti yra lygu pasirodyti silpnam. Psichologinio konsultavimo metu aš dažnai klausiu pacientų, ar moka prašyti pagalbos, nes būtent tai yra stiprybės, lankstumo ir pasitikėjimo savimi požymis. Jei klientas nemoka, to mokomės susitikimų metu, o vėliau atliekami namų darbai kasdienybėje.
Kaip paskatinti mamas nebijoti prašyti pagalbos, kai jos tikrai reikia?
Mamos, klauskite ir prašykite pagalbos, kai kažkas neaišku, paprašykite pagalbos, jeigu pavargote, nes tai parodo jūsų stiprybę. Bene visos jaunos mamos išgyvena pasimetimo akimirkas, klausia savęs, ar teisingai darau, abejoja, pavargsta, tik ne visos tai prisipažįsta. Leiskite sau kažko nežinoti, kartais padaryti netobulai, o svarbiausia – leiskite sau pailsėti ir pasirūpinti savimi.
Kaip bloga mamos emocinė savijauta paveikia vaiką?
Vaikas iki 3 metų ir mama emociškai yra kaip vienas. Dėl šios priežasties, sakoma, kad geriausia į darželį vaiką leisti sulaukus trejų, nes tuomet atsiranda kitų žmonių ir kitos aplinkos poreikis, o iki šio amžiaus vaikui užtenka mamos ir tėčio. Taigi, mažas vaikas yra mamos savijautos atspindys. Jei mama įsitempųsi, nervinga, tai ir vaikas neramus. Jei vaikas blogai miega, yra irzlus, paklauskite savęs, o kaip aš jaučiuosi? Dažniausiai atsakymas slypi mamos savijautoje.
Apibendrinant, pradėti nuo savęs nėra egoistiška, atvirkščiai – tai yra būtinybė, norint kurti sveiką aplinką aplink save. Prisiminkite, kad viskas prasideda nuo jūsų meilės sau. Lygiai taip pat, kaip kvėpavimas yra mūsų gyvybės pagrindas, taip ir meilė sau yra mūsų gyvenimo pamatas. Nebijokite prašyti pagalbos, jei jos reikia. Nebijokite skirti laiko tik sau. Nebijokite pasirūpinti savimi. Nebijokite mylėti save, nes tai nereiškia, kad būsite bloga mama, o priešingai – būsite pati geriausia mama, kokia tik galite būti.
Labai ilgai svarsčiau, ar galiu kalbėti šia tema, ir supratau, kad, visgi, turiu apie tai kalbėti kuo dažniau ir kuo garsiau.
Dažnai savo darbe ir aplinkoje susiduriu su mamomis, kurios yra pavargusios, piktos ir nesidžiaugia motinyste. Iš pradžių galvojau, kodėl gi taip yra? Po daugybės pokalbių ir išgirstų patirčių supratau, kad, gimus vaikui, mamos tiesiog save pameta, pamiršta, visą save atiduoda mažylio auginimui ir visai negalvoja apie asmeninius norus, savo sveikatą, kūną, meilę sau ir, laikui bėgant, tiesiog perdega ir tampa nelaimingos.
Tačiau ką fiziškai ir emociškai pervargusi mama gali duoti vaikui? Apie tai pasikalbėjome su psichologe Agnieška Kašinska.
Kodėl svarbu rūpintis savimi?
Rūpintis savimi – tai meilės sau praktika. Kai manęs klausia, kaip ugdytis meilę sau, atsakau, kad pradėti rūpintis savimi. O kam reikalinga meilė sau? Nes kitiems mes galime duoti tik tada, kai turime savo viduje. Kitaip tariant, mes negalime įpilti iš tuščio indo – pripildyti stiklinę galime tik iš pripildyto ąsočio. Energijos tėkmė yra iš savęs kitiems, o ypač – kalbant apie vaikus. Tėvai rūpinasi vaikais, užtikrina saugumo jausmą, myli besąlygiškai, o iš kur tai pasiimti, jei nėra viduje? Taigi, būtent mes patys esame atsakingi už „įdėjimą“ į save tam, kad galėtume duoti kitiems – savo partneriui, vaikams, šeimai, draugams.
Kodėl mamos bijo prašyti pagalbos?
Neretai mamos bijo prašyti pagalbos, nes mūsų visuomenėje yra susiformavęs požiūris, kad tai daryti yra lygu pasirodyti silpnam. Psichologinio konsultavimo metu aš dažnai klausiu pacientų, ar moka prašyti pagalbos, nes būtent tai yra stiprybės, lankstumo ir pasitikėjimo savimi požymis. Jei klientas nemoka, to mokomės susitikimų metu, o vėliau atliekami namų darbai kasdienybėje.
Kaip paskatinti mamas nebijoti prašyti pagalbos, kai jos tikrai reikia?
Mamos, klauskite ir prašykite pagalbos, kai kažkas neaišku, paprašykite pagalbos, jeigu pavargote, nes tai parodo jūsų stiprybę. Bene visos jaunos mamos išgyvena pasimetimo akimirkas, klausia savęs, ar teisingai darau, abejoja, pavargsta, tik ne visos tai prisipažįsta. Leiskite sau kažko nežinoti, kartais padaryti netobulai, o svarbiausia – leiskite sau pailsėti ir pasirūpinti savimi.
Kaip bloga mamos emocinė savijauta paveikia vaiką?
Vaikas iki 3 metų ir mama emociškai yra kaip vienas. Dėl šios priežasties, sakoma, kad geriausia į darželį vaiką leisti sulaukus trejų, nes tuomet atsiranda kitų žmonių ir kitos aplinkos poreikis, o iki šio amžiaus vaikui užtenka mamos ir tėčio. Taigi, mažas vaikas yra mamos savijautos atspindys. Jei mama įsitempųsi, nervinga, tai ir vaikas neramus. Jei vaikas blogai miega, yra irzlus, paklauskite savęs, o kaip aš jaučiuosi? Dažniausiai atsakymas slypi mamos savijautoje.
Apibendrinant, pradėti nuo savęs nėra egoistiška, atvirkščiai – tai yra būtinybė, norint kurti sveiką aplinką aplink save. Prisiminkite, kad viskas prasideda nuo jūsų meilės sau. Lygiai taip pat, kaip kvėpavimas yra mūsų gyvybės pagrindas, taip ir meilė sau yra mūsų gyvenimo pamatas. Nebijokite prašyti pagalbos, jei jos reikia. Nebijokite skirti laiko tik sau. Nebijokite pasirūpinti savimi. Nebijokite mylėti save, nes tai nereiškia, kad būsite bloga mama, o priešingai – būsite pati geriausia mama, kokia tik galite būti.
Labai ilgai svarsčiau, ar galiu kalbėti šia tema, ir supratau, kad, visgi, turiu apie tai kalbėti kuo dažniau ir kuo garsiau.
Dažnai savo darbe ir aplinkoje susiduriu su mamomis, kurios yra pavargusios, piktos ir nesidžiaugia motinyste. Iš pradžių galvojau, kodėl gi taip yra? Po daugybės pokalbių ir išgirstų patirčių supratau, kad, gimus vaikui, mamos tiesiog save pameta, pamiršta, visą save atiduoda mažylio auginimui ir visai negalvoja apie asmeninius norus, savo sveikatą, kūną, meilę sau ir, laikui bėgant, tiesiog perdega ir tampa nelaimingos.
Tačiau ką fiziškai ir emociškai pervargusi mama gali duoti vaikui? Apie tai pasikalbėjome su psichologe Agnieška Kašinska.
Kodėl svarbu rūpintis savimi?
Rūpintis savimi – tai meilės sau praktika. Kai manęs klausia, kaip ugdytis meilę sau, atsakau, kad pradėti rūpintis savimi. O kam reikalinga meilė sau? Nes kitiems mes galime duoti tik tada, kai turime savo viduje. Kitaip tariant, mes negalime įpilti iš tuščio indo – pripildyti stiklinę galime tik iš pripildyto ąsočio. Energijos tėkmė yra iš savęs kitiems, o ypač – kalbant apie vaikus. Tėvai rūpinasi vaikais, užtikrina saugumo jausmą, myli besąlygiškai, o iš kur tai pasiimti, jei nėra viduje? Taigi, būtent mes patys esame atsakingi už „įdėjimą“ į save tam, kad galėtume duoti kitiems – savo partneriui, vaikams, šeimai, draugams.
Kodėl mamos bijo prašyti pagalbos?
Neretai mamos bijo prašyti pagalbos, nes mūsų visuomenėje yra susiformavęs požiūris, kad tai daryti yra lygu pasirodyti silpnam. Psichologinio konsultavimo metu aš dažnai klausiu pacientų, ar moka prašyti pagalbos, nes būtent tai yra stiprybės, lankstumo ir pasitikėjimo savimi požymis. Jei klientas nemoka, to mokomės susitikimų metu, o vėliau atliekami namų darbai kasdienybėje.
Kaip paskatinti mamas nebijoti prašyti pagalbos, kai jos tikrai reikia?
Mamos, klauskite ir prašykite pagalbos, kai kažkas neaišku, paprašykite pagalbos, jeigu pavargote, nes tai parodo jūsų stiprybę. Bene visos jaunos mamos išgyvena pasimetimo akimirkas, klausia savęs, ar teisingai darau, abejoja, pavargsta, tik ne visos tai prisipažįsta. Leiskite sau kažko nežinoti, kartais padaryti netobulai, o svarbiausia – leiskite sau pailsėti ir pasirūpinti savimi.
Kaip bloga mamos emocinė savijauta paveikia vaiką?
Vaikas iki 3 metų ir mama emociškai yra kaip vienas. Dėl šios priežasties, sakoma, kad geriausia į darželį vaiką leisti sulaukus trejų, nes tuomet atsiranda kitų žmonių ir kitos aplinkos poreikis, o iki šio amžiaus vaikui užtenka mamos ir tėčio. Taigi, mažas vaikas yra mamos savijautos atspindys. Jei mama įsitempųsi, nervinga, tai ir vaikas neramus. Jei vaikas blogai miega, yra irzlus, paklauskite savęs, o kaip aš jaučiuosi? Dažniausiai atsakymas slypi mamos savijautoje.
Apibendrinant, pradėti nuo savęs nėra egoistiška, atvirkščiai – tai yra būtinybė, norint kurti sveiką aplinką aplink save. Prisiminkite, kad viskas prasideda nuo jūsų meilės sau. Lygiai taip pat, kaip kvėpavimas yra mūsų gyvybės pagrindas, taip ir meilė sau yra mūsų gyvenimo pamatas. Nebijokite prašyti pagalbos, jei jos reikia. Nebijokite skirti laiko tik sau. Nebijokite pasirūpinti savimi. Nebijokite mylėti save, nes tai nereiškia, kad būsite bloga mama, o priešingai – būsite pati geriausia mama, kokia tik galite būti.
