Tėvų emocinė sveikata svarbi ir vaikui
Turbūt daugelis tėvų pritartų, kad šiais laikais, kai aplink visko vyksta tiek daug, vidinę ramybę atrasti sunku. Galvose sukasi rūpesčiai darbe ir namuose, tačiau svarbu jų sūkuryje nepamiršti savęs, nes vaikams rodyti tinkamą pavyzdį galėsime tik tuomet, kai gerai jausimės patys. Visgi, tėvų emocinė sveikata yra ne tik vaiko emocinio intelekto ugdymo, bet ir jūsų pačių ramaus gyvenimo pagrindas.
Norint duoti vaikui tik geriausias emocijas, skirti pilnavertį dėmesį, padėti išmokti susidoroti su įvairiausiais gyvenimo iššūkiais, pažinti savo jausmus bei kylančias emocijas, visų pirma, turime visa tai turėti savyje, o tai nepavyks, jei nemokėsime susidėlioti asmeninių darbų ir veiklų taip, kad liktų laiko pasirūpinti savimi.
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė dalijasi labai vertingomis rekomendacijomis, ką reikalinga įtraukti į savo gyvenimą, norint turėti gerą emocinę sveikatą.
- Laikas sau. Kiekvienas iš tėvų bent kartą per savaitę suplanuotu pastoviu metu turi rasti laiko TIK sau. Jis turėtų būti skirtas maloniai, mėgstamai veiklai.
- Poros laikas kartu. Pasimatymai su vyru TIK DVIESE. Svarbu, kad tai būtų reguliaru.
- Savo emocijos bei vidinio pasaulio supratimas. Gebėdami suprasti savo jausmus, jų priežastis, veikimą mūsų gyvenime, ne tik jausimės geriau, bet padėsime vaikui suprasti savuosius jausmus.
- Atsipalaidavimo ritualai. Net trumpi atsipalaidavimo ritualai gali stipriai pagerinti emocinę savijautą. Pavyzdžiui, ramioje vietoje galite pasiklausyti relaksacinės ar tiesiog mėgstamos muzikos, paskaityti knygą.
- Pomėgiai ir draugai. Tai yra dalykai, kurie leidžia jaustis laimingiems bei būti sveikiems. Pomėgiai ir draugai primena, jog esate ne tik tėvai, sutuoktiniai, tačiau, visų pirma, žmonės.
- Pagyrimai sau. Kiekvieną dieną raskime priežastį pasidžiaugti ir pasididžiuoti savimi.
Emocinė sveikata yra tiek pat svarbi, kiek ir fizinė, todėl leiskime sau ją stiprinti kiekvieną dieną ir tokį patį pavyzdį rodykime savo vaikams. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą bei nusivylimą, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte, todėl ja rūpintis – būtina.
Turbūt daugelis tėvų pritartų, kad šiais laikais, kai aplink visko vyksta tiek daug, vidinę ramybę atrasti sunku. Galvose sukasi rūpesčiai darbe ir namuose, tačiau svarbu jų sūkuryje nepamiršti savęs, nes vaikams rodyti tinkamą pavyzdį galėsime tik tuomet, kai gerai jausimės patys. Visgi, tėvų emocinė sveikata yra ne tik vaiko emocinio intelekto ugdymo, bet ir jūsų pačių ramaus gyvenimo pagrindas.
Norint duoti vaikui tik geriausias emocijas, skirti pilnavertį dėmesį, padėti išmokti susidoroti su įvairiausiais gyvenimo iššūkiais, pažinti savo jausmus bei kylančias emocijas, visų pirma, turime visa tai turėti savyje, o tai nepavyks, jei nemokėsime susidėlioti asmeninių darbų ir veiklų taip, kad liktų laiko pasirūpinti savimi.
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė dalijasi labai vertingomis rekomendacijomis, ką reikalinga įtraukti į savo gyvenimą, norint turėti gerą emocinę sveikatą.
- Laikas sau. Kiekvienas iš tėvų bent kartą per savaitę suplanuotu pastoviu metu turi rasti laiko TIK sau. Jis turėtų būti skirtas maloniai, mėgstamai veiklai.
- Poros laikas kartu. Pasimatymai su vyru TIK DVIESE. Svarbu, kad tai būtų reguliaru.
- Savo emocijos bei vidinio pasaulio supratimas. Gebėdami suprasti savo jausmus, jų priežastis, veikimą mūsų gyvenime, ne tik jausimės geriau, bet padėsime vaikui suprasti savuosius jausmus.
- Atsipalaidavimo ritualai. Net trumpi atsipalaidavimo ritualai gali stipriai pagerinti emocinę savijautą. Pavyzdžiui, ramioje vietoje galite pasiklausyti relaksacinės ar tiesiog mėgstamos muzikos, paskaityti knygą.
- Pomėgiai ir draugai. Tai yra dalykai, kurie leidžia jaustis laimingiems bei būti sveikiems. Pomėgiai ir draugai primena, jog esate ne tik tėvai, sutuoktiniai, tačiau, visų pirma, žmonės.
- Pagyrimai sau. Kiekvieną dieną raskime priežastį pasidžiaugti ir pasididžiuoti savimi.
Emocinė sveikata yra tiek pat svarbi, kiek ir fizinė, todėl leiskime sau ją stiprinti kiekvieną dieną ir tokį patį pavyzdį rodykime savo vaikams. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą bei nusivylimą, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte, todėl ja rūpintis – būtina.
Turbūt daugelis tėvų pritartų, kad šiais laikais, kai aplink visko vyksta tiek daug, vidinę ramybę atrasti sunku. Galvose sukasi rūpesčiai darbe ir namuose, tačiau svarbu jų sūkuryje nepamiršti savęs, nes vaikams rodyti tinkamą pavyzdį galėsime tik tuomet, kai gerai jausimės patys. Visgi, tėvų emocinė sveikata yra ne tik vaiko emocinio intelekto ugdymo, bet ir jūsų pačių ramaus gyvenimo pagrindas.
Norint duoti vaikui tik geriausias emocijas, skirti pilnavertį dėmesį, padėti išmokti susidoroti su įvairiausiais gyvenimo iššūkiais, pažinti savo jausmus bei kylančias emocijas, visų pirma, turime visa tai turėti savyje, o tai nepavyks, jei nemokėsime susidėlioti asmeninių darbų ir veiklų taip, kad liktų laiko pasirūpinti savimi.
Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė dalijasi labai vertingomis rekomendacijomis, ką reikalinga įtraukti į savo gyvenimą, norint turėti gerą emocinę sveikatą.
- Laikas sau. Kiekvienas iš tėvų bent kartą per savaitę suplanuotu pastoviu metu turi rasti laiko TIK sau. Jis turėtų būti skirtas maloniai, mėgstamai veiklai.
- Poros laikas kartu. Pasimatymai su vyru TIK DVIESE. Svarbu, kad tai būtų reguliaru.
- Savo emocijos bei vidinio pasaulio supratimas. Gebėdami suprasti savo jausmus, jų priežastis, veikimą mūsų gyvenime, ne tik jausimės geriau, bet padėsime vaikui suprasti savuosius jausmus.
- Atsipalaidavimo ritualai. Net trumpi atsipalaidavimo ritualai gali stipriai pagerinti emocinę savijautą. Pavyzdžiui, ramioje vietoje galite pasiklausyti relaksacinės ar tiesiog mėgstamos muzikos, paskaityti knygą.
- Pomėgiai ir draugai. Tai yra dalykai, kurie leidžia jaustis laimingiems bei būti sveikiems. Pomėgiai ir draugai primena, jog esate ne tik tėvai, sutuoktiniai, tačiau, visų pirma, žmonės.
- Pagyrimai sau. Kiekvieną dieną raskime priežastį pasidžiaugti ir pasididžiuoti savimi.
Emocinė sveikata yra tiek pat svarbi, kiek ir fizinė, todėl leiskime sau ją stiprinti kiekvieną dieną ir tokį patį pavyzdį rodykime savo vaikams. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą bei nusivylimą, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte, todėl ja rūpintis – būtina.
